Atpildas: melagis į melo liūną nusitempė gimines

jakumelagis.lt

Kviečiame visus, kurie “sirgo” už mus, palaikė tas 6 m. trukusias teisingumo paieškas, įsipilti po 50 ml. Už pergalę!

Už visus blogus darbus, kuriuos žmogus savanaudiškai padaro kitų atžvilgiu- reikia mokėti. Tokia Karma. Atpildo laikas, panašu, pagaliau atėjo. 

Klaipėdos apygardos teismas šiandien  atmetė Jakų melagio, jo žmonos, motinos ir uošvės apeliacinį skundą.

Todėl įsiteisėjo sprendimas, pagal kurį pripažinta N-ąjį kartą: Jakų melagis – melagis! Apie esmę rašėme čia: Neteisėti Jakų melagio giminės sandoriai

Turto perleidimo sandoriai- naikintini, siekiant įvykdyti mūsų šeimai teismo sprendimu priteistą atlygint žalą už parduotą namą su paslėptu statybiniu broku 45000 €.

Bet svarbiausia: šios dienos sprendimu dėl tariamų turto perleidimo sandorių teisėjo R. Dilio leidimas Jakų melagiui skelbtis fizinį bankrotą, kurį visada vadinome tyčiniu, turėtų būti naikinamas.

Nes pats R. Dilys, kažkokios palaimos matyt apšviestas, leido melagiui bankrutuoti. Bet su sąlyga, kad Fizinio asmens bankroto įstatymo 10 str.  punktai nebus pažeisti.

Šios dienos sprendimas byloja apie tos teisėjo sąlygos pažeidimą.

Leidęs Jakų melagiui kažkokiu būdu bankrutuoti, teisėjas vis dėl to nusimatė savo keisto sprendimo atšaukimo priežastis

Todėl esame lengvai apakinti šviesos tunelio gale. Tunelio, kuriame kovėmės už teisingumą nuo 2011 m.  Dabar turėsime pagrindą atnaujinti išieškojimą iš  melagio turto. Kelias laukia dar ilgas, bet jau jis bent yra. Gana apsimetinėti ubagėliu.

Iš ponios melagienės   Julijos Don –  Einingienės atlyginimo irgi išieškosime (jos darbdavė labai jau jau pavaldinę palaiko laikindama ir komentuodama).

Ir dar daug ką galėsime. Įskaitant paaiškėjusias naujas aplinkybes, kaip Jakų melagis varkę su savo mama susuko ir savo įmonės Grando LT bankrotą tyčia pasiskelbė.

Linkėjimai melagio “podružkei”, buvusiai milicininkei ir melagienės  sesers draugės įtakingam vyrui Vilniuje.

Karminę energiją grąžinam ir dėdei Aivarui. Nebevairuokit išgėręs-antrą kartą galite ir nebeišsisukti.

Su pergale, geros valios žmonės! Ačiū, už palaikymą. Rytoj ar poryt skolos melagis negrąžins net per prievartą, bet jau ir nebeužkiš ką nori ES valiutos kupiūromis.

Skaitom šios dienos įsigaliojusią nutartį, kam įdomios detalės (melagio motinos ir uošvės vardų ir pavardžių nebėra teisiškai pagrindo vengt, nes ponios nuo šiandien yra mums taip pat skolingos, o teismo nutartis priimta viešai).

Per melagio melagystes kentėjome ne tik mes, bet ir valstybė: kiek žmonių teismuose įdarbinta? Kiek nutarčių priimta?

Šįkar nutartį sudaro per 70 punktų…

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir  Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Arūno Einingio, Julijos Einingienės, Angelės Einingienės, Tatjanos Don apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-07-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Jurgio Vaineikio ir Natalijos Mogučajos-Vaineikienės patikslintą ieškinį atsakovams Arūnui Einingiui, Julijai Einingienei, Angelei Einingienei, Tatjanai Don, tretiesiems asmenims BUAB „GRANDO LT“, Liudui Einingiui, Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarei Agnei Griškevičienei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo.

 Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė :

 I. Ginčo esmė

 1. Ieškovai 2015-01-12 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu, o vėliau su patikslintu ieškiniu, kuris buvo priimtas 2017-01-26, juo pareiškė reikalavimus:    2013-10-18 dovanojimo sutartį Nr. 9943, 2013-10-18 pirkimo–pardavimo sutartį,  Nr. 9945, 2012-10-23 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2013-10-18 paskolos sutartį Nr. 9946, 2013-10-18 sutartinio įkeitimo sandorį Nr. 9947, 2016-09-20 povedybinę sutartį pripažinti negaliojančiais sandoriais nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją, solidariai iš atsakovų priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad 2007-08-10 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš atsakovų Arūno ir Julijos Einingių nebaigtą statyti gyvenamąjį namą.
Ieškovai, nustatę statybos darbų trūkumus, kreipėsi į atsakovus, kad jie nustatytus defektus pašalintų.
Nepavykus susitarti taikiai, ieškovai 2011-05-23 kreipėsi į teismą.
Padidinus ieškinio reikalavimą ir bylai tapus teisminga apygardos teismui, byla toliau nagrinėti perduota apygardos teismui.
Klaipėdos apygardos teismas  2015-09-07 sprendimu civilinėje byloje ieškovams iš atsakovų A. Einingio ir J. Einingienės priteisė 40 765,01 Eur nuostolių atlyginimą, sprendimas įsiteisėjo 2016-07-01.
3. Ieškovai nurodė, kad minėtos bylos nagrinėjimo metu atsakovai Arūnas ir Julija Einingiai ėmėsi visų įmanomų priemonių siekdami išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
Nurodė, kad atsakovai perleido savo turtą: A. Einingis 2012-10-23pirkimo–pardavimo sutartimi savo motinai atsakovei Angelei Einingienei perleido jam nuosavybės teise priklausiusius 100 proc. UAB „GRANDO LT“ akcijų; 2013-10-18 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 9945 savo motinos Angelės Einingienės nuosavybėn perleido 1/2 žemės sklypų.  2013-10-18 dovanojimo sutartimi Nr. 9943 perleido 1/2 žemės sklypo dalį; 2013-10-18 A. Einingis ir J. Einingienė sudarė: paskolos sutartį su Tatjana Don (Julijos Einingienės mama), kuria Tatjana Don paskolino 27 000 Lt (7 819,74 Eur), o Arūnas ir Julija Einingiai prievolės įvykdymui užtikrinti įsipareigojo įkeisti automobilį AUDI A6 AVANT,  pasirašydami automobilio įkeitimo sandorį; 2016-09-20 sudarė povedybinę sutartį.
4. Ieškovai nurodė, kad pralaimėję civilinę bylą atsakovai kreipėsi dėl fizinio asmens bankroto bylos jiems iškėlimo.
5. Ieškovai nurodė, kad visi atsakovų sudaryti sandoriai yra tariamieji sandoriai, sudaryti tik dėl akių, nesiekiant teisinių pasekmių.
Nurodė, kad minėtais sandoriais išimtinai buvo siekiama tik formaliai perleisti turtą, apsunkinant galimybę įvykdyti ieškovams galbūt palankų teismo sprendimą.
Nurodė, kad sandorių sudarymo faktai buvo paviešinami tada, kai atsakovams reikėjo įrodyti tam tikras tariamas aplinkybes.
6. Ieškovai nurodė, kad atsakovų nesąžiningumas yra preziumuojamas, kadangi minėti sandoriai sudaryti tarp artimų giminaičių, t. y. tarp tėvų ir vaikų.
Atsakovės T. Don ir A.Einingienė turėjo žinoti ir žinojo apie kelerius metus besitęsiantį teisminį procesą, ieškovų reikalavimus atsakovams A. ir J. Einingiams, tačiau sutiko pasirašyti tariamuosius sandorius ir tokiu būdu pažeidė kreditorių (ieškovų) teises ir teisėtus interesus.

 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 7. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai.

Pripažino niekine ir negaliojančia                   2012-10-23 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp Arūno Einingio ir Angelės Einingienės, taikė restituciją, grąžino Arūnui Einingiui ir Julijai Einingienei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 100 vienetų paprastųjų vardinių BUAB „GRANDO LT“ akcijų, kurių nominali vertė 2 896,00 Eur.

Pripažino niekine ir negaliojančia 2013-10-18 dovanojimo sutartį Nr. 9943, sudarytą tarp Arūno Einingio ir Angelės Einingienės, taikė restituciją, grąžindamas Arūnui Einingiui asmeninės nuosavybės teise 1/2 žemės sklypo, esančio Spaudžių k., Kelmės r., dalį.

 Pripažino niekine ir negaliojančia 2013-10-18 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9945, sudarytą tarp Arūno Einingio, Julijos Einingienės ir Angelės Einingienės, taikė restituciją, grąžindamas Arūnui Einingiui ir Julijai Einingienei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 1/2 žemės sklypo, esančio Jakų k., Klaipėdos r., dalį.

Pripažino niekine ir negaliojančia 2013-10-18 paskolos sutartį Nr. 9946 bei 2013-10-18 sutartinio įkeitimo sandorį Nr. 9947, sudarytą tarp Arūno Einingio, Julijos Einingienės ir Angelės Einingienės.

Pripažino niekine ir negaliojančia 2016-09-20 povedybinę sutartį, sudarytą tarp Arūno Einingio ir Julijos Einingienės.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai 2011-05-17 pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones Arūno Einingio ir Julijos Einingienės turtui iki ieškinio pateikimo dienos.
2011-05-24 Klaipėdos rajono apylinkės teismui priėmus nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, antstolis Aleksandras Selezniovas 2011-06-06 sudarė atsakovo A. Einingio turto aprašą, kuriame nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausė automobilis „Audi A6 Avant“ ir 1/2 dalis keturių žemės sklypų, esančių adresais Jakų k., Sendvario sen., Klaipėdos r., ir Spaudžių k., Šaukėnų sen., Kelmės r.
Įvertinęs areštuotą turto vertę antstolis 2011-07-04 patvarkymu Nr. S1-73043 panaikino dalies nurodyto turto areštą, palikdamas areštą automobiliui AUDI A6 AVANT ir 1/2 daliai žemės sklypo.
 Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-09-25 nutartimi panaikintos atsakovų A. ir J. Einingių turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, 2013-10-15 atsakovų turto arešto aktas išregistruotas iš Turto arešto aktų registro.
2012-10-23 akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas Arūnas Einingis pardavė UAB „GRANDO LT“ akcijas Angelei Einingienei.
 Atsakovas A. Einingis 2012-10-30 pateikė prašymą Juridinių asmenų registrui UAB „GRANDO LT“ akcininke įregistruoti atsakovę Angelę Einingienę, kuri UAB „GRANDO LT“ akcininke VĮ Registrų centre įregistruota nuo 2012-11-06.
Atsakovė A. Einingienė, kaip UAB „GRANDO LT“ vienintelė akcininkė, 2014-09-15 sprendimu sumažino įmonės direktoriaus atsakovo A. Einingio darbo apimtis ir atlyginimą, o 2015-02-02 sprendimu atleido jį iš pareigų.
Atsakovas A. Einingis su A. J 2012-12-05 sudarė areštuoto automobilio AUDI A6 AVANT pirkimo–pardavimo sutartį, kuria susitarė automobilį parduoti už 52 000 Lt (15 060,24 Eur), sutarties nevykdymo atveju numatė 12 000 Lt (3 475,44 Eur) dydžio netesybas ir atsakovas A. Einingis,neįvykdęs sutartinių įsipareigojimų, 2013-02-14 A. J sumokėjo 12 000 Lt (3 475,44 Eur) netesybas.
2013-10-18 Julija Einingienė ir Arūnas Einingis pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria žemės sklypus, pardavė Arūno Einingio mamai Angelei Einingienei.
 2013-10-18 sudaryta sutartimi Arūnas Einingis padovanojo savo mamai Angelei Einingienei 1/2 dalį žemės sklypo.
2013-10-18 Arūnas ir Julija Einingiai sudarė paskolos sutartį su Tatjana Don (Julijos Einingienės mama), prievolės įvykdymui užtikrinti įkeitė automobilį AUDI A6 AVANT.
VĮ Registrų centro 2014-12-22 duomenimis,atsakovo A. Einingio vardu nebebuvo įregistruoto nė vieno žemės sklypo, išvardyto 2011-06-06 antstolio sudarytame turto apraše.
 Klaipėdos apygardos teismas  2015-09-07 priėmė sprendimą byloje, kuriuo ieškovų ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų A. Einingio ir J.Einingienės 40 765,01 Eur nuostolių atlyginimą, teismo sprendimas įsiteisėjo 2016-07-01.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tikroji šalių valia sudarant sandorius buvo ne sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas, o visais įmanomais būdais išvengti ieškovų kreditinio reikalavimo patenkinimo.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai simuliavo sandorių sudarymą, t. y. atliko veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorių prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, todėl ginčijami sandoriai pripažintini tariamaisiais sandoriais.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai nėra praleidę ieškinio senaties termino, kadangi faktą, jog atsakovai Arūnas ir Julija Einingiai dėl ginčijamų sandorių sudarymo tapo nemokūs, ieškovai sužinojo 2016 m. gegužės mėnesį.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovai savo reikalavimus yra pareiškę ne tik actio Pauliana, kuriam taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, pagrindu, bet ir sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindu, kuriam įstatymo nustatytas bendrasis 10 metų senaties terminas, kuris nėra suėjęs, todėl negali būti taikomas.
11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra pagrindas ieškovų reikalavimą actio Pauliana pagrindu tenkinti.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu, t. y.                               2012-10-23, 2013-10-18, 2016-09-20, ieškovai turėjo reikalavimo teisę atsakovams, o Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-07 sprendimas civilinėje byloje, kuriuo ieškovams iš atsakovų A. Einingio ir J. Einingienės priteistas 40 765,01 Eur nuostolių atlyginimas, tai tik neginčijamai patvirtino.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad po ekspertizės civilinėje byloje atlikimo (2012-09-20), kai buvo konstatuoti statybos defektai ir orientacinė jų ištaisymo kaina – 78 734,43 Eur, atsakovai pradėjo sudarinėti turto perleidimo sandorius su artimais giminaičiais.
Nurodė, kad atsakovas A. Einingis neįrodė, kad 2012-10-23 UAB „GRANDO LT“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su savo motina atsakove A. Einingiene sudarė siekdamas išsaugoti saulės energijos elektrinių projektą, nes ir po akcijų pardavimo iki pat 2015-02-02 atsakovas A. Einingis ėjo UAB „GRANDO LT“ direktoriaus pareigas ir gavo atlyginimą.
Nurodė, kad atsakovas taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis 2013-10-18 privalėjo sudaryti žemės sklypų perleidimo sandorius Nr. 9943 ir Nr. 9945 su savo motin atsakove A. Einingiene. Nurodė, kad atsakovai būtinybę sudaryti 2013-10-18 paskolos sutartį Nr. 9946 ir tos pačios dienos sutartinio įkeitimo sandorį Nr. 9947 su atsakovės J. Einingienės motina atsakove T. Don motyvavo tuo, kad byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jie patyrė finansinių sunkumų ir buvo priversti skolintis, tačiau faktas, kad motina savo dukrai ir jos vyrui skolina pinigus sudarydama tokio pobūdžio sandorius ir apsunkindama jų turtą hipoteka, kelia teismui pagrįstų abejonių tikrąja sandorio šalių valia.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nenustatyta jokių svarbių aplinkybių, kurių verčiami atsakovai A. Einingis ir J. Einingienė būtinai privalėjo sudaryti 2016-09-20 povedybinę sutartį.
 Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, akad atsakovai A. Einingis ir J. Einingienė, būdami skolininkai ieškovams ir turėdami pakankamai turto, nesiekė atlyginti ieškovams atsiradusių nuostolių, o perleido savo turtą artimiems giminaičiams, o atsakovai į bylą nepateikė jokių nenuginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovų 2012-10-23, 2013-10-18 ir 2016-09-20 sudarytus sandorius jiems buvo privaloma sudaryti.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismui 2011-05-24 priėmus nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovų A. ir J. Einingiųturto pakako ieškovų reikalavimui užtikrinti, nes tai patvirtino ir antstolio A. Selezniovo   2011-07-04 patvarkymas, kuriuo buvo panaikinta dalis turto arešto, o 2015-01-06 antstoliui sudarius atsakovų turto aprašą visas A. ir J. Einingių vardu likęs registruotas turtas buvo apsunkintas hipoteka arba jam taikomas areštas.
Nurodė, kad atsakovai A. Einingis ir J.Einingienė 2016-08-12 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą.
 Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovai A. ir J. Einingiai sudarydami sandorius su artimais giminaičiais ne tik sumažino savo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ir patenkinti ieškovų kreditinį reikalavimą, mastą, bet ir tapo nemokūs, todėl buvo pažeistos ieškovų, kaip atsakovų A. ir J. Einingių kreditorių, teisės.
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiek UAB „GRANDO LT“ akcijų pirkimo–pardavimo, tiek žemės sklypo dovanojimo, tiek žemės sklypų pirkimo–pardavimo, tiek paskolos su sutartiniu įkeitimu sandorių metu atsakovės T. Don ir A. Einingienė turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, kad jų vaikai (Julija Einingienė ir Arūnas Einingis) ne vienerius metus bylinėjasi su ieškovais ir turto perleidimo sutartimis siekia išvengti teismo sprendimo įvykdymo.
Nurodė, kad atsakovės T. Don ir A. Einingienė teismo posėdžio metu atsisakė teikti paaiškinimus ir nebandė įrodyti, kad sudarydami sandorius elgėsi sąžiningai.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog esant tokioms aplinkybėms atsakovai Arūnas, Julija ir Angelė Einingiai bei Tatjana Don buvo nesąžiningi.
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nustačius, kad ginčijami sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys, taikytina vienašalė restitucija natūra.

 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 17. Atsakovai (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

18. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apsimestinių sandorių, netinkamai nustatė bylos įrodinėjimo dalyką, todėl pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, nes neįvertino didžiosios dalies atsakovų pateiktų įrodymų ir sprendime nepasisakė dėl jų atmetimo, padarė nepagrįstas išvadas, jog ginčytų sandorių šalys iš tikrųjų neketino įgyti teisių ir pareigų pagal sudarytas sutartis.
19. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog UAB „GRANDO LT“ akcijų perleidimas yra apsimestinis sandoris, iš esmės grindė aplinkybėmis dėl neįprastai mažos sandorio kainos ir kad įmonė buvo perleista apelianto A. Einingio artimam giminaičiui – jo mamai apeliantei A. Einingienei.
Apeliantai nurodė, kad tikrieji juridinio asmens pirkimo–pardavimo sandorio motyvai ir tikslas pagrįsti ekonomine verslo logika, paremta tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, o šalys, sudarydamos sandorį, sąžiningai ketino prisiimti iš jo sudarymo kylančias teises ir pareigas, siekdamos pelno iš numatytos vystyti ūkinės veiklos.
Apeliantai nurodė, kad įmonė buvo parduota siekiant vystyti ir išsaugoti ūkinę komercinę veiklą – įrengti saulės energijos jėgaines, o kad įmonės pardavimo sandoris nebuvo fiktyvus, patvirtina tai, kad A. Einingienė, kaip įmonės akcininkė, įmonės vardu ir naudai priiminėjo esminius sprendimus, susijusius su įmonės veikla, kiekvienais metais tvirtino įmonės finansines atskaitomybės dokumentus, įmonė buvo registruota jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.
Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įmonės pardavimo kainą susiejo su įmonės įstatinio kapitalo dydžiu ir dėl to, kad įmonės pardavimo kaina neadekvati galbūt tikrajai sandorio vertei, tokį sandorį vertino kaip apsimestinį.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys pinigų sumokėjimą už įmonės įsigijimą, nes šie dokumentai buvo perduoti naujajam įmonės savininkui, pardavus įmonę, todėl jų nebuvimas negali būti vertinamas apeliantams nepalankiu būdu.
20. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismasargumentus, jog sandoriai dėl žemės sklypų pardavimo apeliantei A. Einingienei buvo apsimestiniai, grindė tuo, jog į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad šie sandoriai buvo realiai įvykdyti, t. y. nepateikti įrodymai, kad pinigai už žemės sklypus buvo realiai sumokėti ir kad apeliantė A. Einingienė juos realiai valdo ir vykdo kokią nors veiklą.
Apeliantai šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus laiko klaidingais ir prie apeliacinio skundo pateikia duomenis, kurie nurodo, jog apeliantė   A. Einingienė jai nuosavybės teise parduotus sklypus valdo ir naudoja kaip savo, gauna valstybės išmokas už žemės sklypų tinkamos agrarinės būklės palaikymą, kas paneigia žemės sklypų perleidimo sandorių apsimestinumą.
21. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarėnepagrįstas ir klaidingas išvadas, jog apeliantė T. Don, atsisakydama duoti parodymus elgėsi nesąžiningai ir kad nepateikdama duomenų apie turtinę padėtį neįrodė, jog paskolos suteikimo momentu apeliantė realiai disponavo paskolinta pinigų suma, ir šią įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantams, nors šią aplinkybę turėjo pagrįsti ieškovai.
Nurodė, kad šalies nesąžiningumu negali būti laikoma aplinkybė, jog suėjus skolos grąžinimo terminui apeliantė T. Don nesiėmė aktyvių veiksmų skolai susigrąžinti, nes skolintis pinigus iš atsakovų privertė susiklosčiusi nepalanki situacija, kai ieškovų iniciatyva buvo uždėtas areštas apeliantų A. ir J. Einingių turtui, dėl kurio A. ir J. Einingiai negalėjo ne tik vykdyti finansinių įsipareigojimų bankams, bet ir skolintis pinigų pragyvenimui, todėl anksčiau nurodytos aplinkybės lėmė ir tai, kad apeliantė T. Don nepasinaudojo reikalavimo teise susigrąžinti skolą.
Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių nesąžiningumą įrodo įkeitimo sandoryje nurodyta nepagrįstai maža automobilio vertė.
Nurodė, kad 2013-10-18 įkeitimo sutartyje įkeičiamo automobilio vertė nurodyta 30 000 Lt, 2011-07-04 antstolio vertinime nurodyta automobilio vertė yra 56 000 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog automobilis buvo naudojamas dvejus metus, be to, antstolis jį įvertino net neapžiūrėjęs, o vertino rinkos kaina pagal internete esamą informaciją.
22. Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas išvados dėl tarp apeliantų A. Einingio ir J. Einingienės 2016-09-20 sudarytos povedybinės sutarties kaip apsimestinio sandorio iš esmės detaliai nemotyvavo, o tik abstrakčiai nurodė, kad byloje surinkti duomenys pagrindžia, jog apeliantai sudarydami šį sandorį siekė išvengti ieškovų kreditinio reikalavimo patenkinimo.
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė tikrųjų povedybinės sutarties sudarymo motyvų bei atsakovų veiksmų, priimant sprendimą sudaryti šią sutartį, ir tikslų ją sudarant, neįvertino, kad tokios sutarties sukeliamos teisinės pasekmės nesudaro galimybių atsakovams išvengti skolinių prievolių sumokėjimo.
Sudarydami sutartį atsakovai iš esmės siekė užtikrinti, kad apelianto A. Einingio veiksmais, iniciatyva ir rizika nuo sutarties sudarymo momento, o ne anksčiau prisiimtos prievolės būtų vykdomos iš jo gaunamų pajamų.
23. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas dėl pagrindo pripažinti ginčytus sandorius negaliojančiais dėl jų apsimestinumo ir vertindamas sandorių šalių sąžiningumui nustatyti reikšmingus įrodymus nepagrįstai vadovavosi CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, kai sandoriai sudaromi su artimais giminaičiais.
Nurodė, kad šio straipsnio turinys leidžia daryti išvadą, kad jame įtvirtinta prezumpcija taikoma tik sprendžiant ginčus šalių, tarp kurių skoliniai santykiai atsirado dar iki ginčytinų sandorių sudarymo, o nagrinėjamu atveju ši prezumpcija netaikytina, kadangi visų ginčo sandorių sudarymo metu apeliantai A. J. Einingiai nebuvo ieškovų skolininkai, o pastarieji – jų kreditoriai.
24. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį tenkino actio Pauliana pagrindu, nes turėjo taikyti sutrumpintą vienerių metų terminą, kadangi ieškovai apie sudarytus sandorius sužinojo 2013-10-10, o ne, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, 2016 metų gegužės mėnesį, gavę pranešimą apie keliamą fizinio asmens bankroto bylą.
Nurodė, kad ieškovai 2013-10-10 prašyme Klaipėdos apygardos teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad atsakovai elgiasi nesąžiningai, slepia savo turtą, ir apygardos teismui pateikė įrodymus – UAB „GRANDO LT“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, automobilio „Audi Avant“ pirkimo–pardavimo sutartį ir kt.
25. Apeliantai nurodė, kad ieškovai, pateikdami ieškinį teismui, dar neturėjo jokios galiojančios ar neginčijamos reikalavimo teisės, nes civilinė byla dėl nuostolių priteisimo dar nebuvo išnagrinėta, be to, ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises.
Apeliantai nurodė, kad atsakovų A. ir J. Einingių turtinė padėtis pablogėjo ir jie tapo nemokūs ne dėl sudarytų sandorių, ieškovams iškėlus bylą teisme.
Nurodė, kad iš pateikto teismui pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo matyti, kiek yra kreditorių ir kad šių sandorių nesudarymas nebūtų užtikrinęs ieškovams teisės gauti priteistą nuostolių atlyginimą, kaip to neužtikrins ir pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas.
26. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo apeliantų pateiktų įrodymų, dėl kokių priežasčių apeliantas A. Einingis sudarė UAB „GRANDO LT“ akcijų pirkimo–pardavimo, žemės sklypų pardavimo ir dovanojimo, paskolos ir povedybinę sutartis, t. y. nenurodė priežasčių, kodėl apeliantas jų neprivalėjo sudaryti.
27. Apeliantai nurodė, kad ieškovų neigiamos informacijos apie apeliantus skleidimas turėjo įtakos apeliantų kreditoriams, nes tai sukėlė jiems nepasitikėjimą apeliantais, todėl ir tuo pagrindu atsakovės – T. Don ir A. Einingienė atsisakė duoti parodymus, ką pirmosios instancijos teismas vertino nepalankiai, kaip veiksmus, kuriais siekiama nuslėpti reikšmingas bylai tirti aplinkybes, ir būtinų teisingam sprendimui priimti įrodymų nepateikimą.
28. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rezoliucinėje dalyje pripažino niekine ir negaliojančia 2013-10-18 paskolos sutartį Nr. 9946 bei 2013-10-18 sutartinio įkeitimo sandorį Nr. 9974, sudarytą tarp A ir J. Einingių ir A. Einingienės, nes tokie sandoriai tarp šių šalių nebuvo sudaryti.
29. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

IIII. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl naujų įrodymų
32. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – apeliantės T. Don deklaracijas ir duomenis apie pajamas, žemės mokesčio mokėjimą patvirtinantį bankinio pavedimo išrašą.
Apeliantai nurodė, kad jie paneigia pirmosios instancijos teismo argumentus dėl ginčijamųsandorių pripažinimo tariamaisiais.
33. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šalių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami, nes galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu (CPK 314 straipsnis).

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl sandorių tariamumo

34. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde apeliantai argumentuose nurodė, jog pirmosios instancijos teismas sprendė dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnis), tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog nagrinėjimo metu buvo sprendžiama dėl sandorių pripažinimo/ nepripažinimo tariamaisiais (CK 1.86 straipsnis).
Teisėjų kolegija laiko tai apeliantų apsirikimu ir apeliacinio skundo dalies dėl apsimestinio sandorio argumentus nagrinėja kaip argumentus dėl tariamojo sandorio.
35. Sprendžiant, ar sandoris tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; 2005-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005).
Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).
Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).
36. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apeliantų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl tariamųjų sandorių, netinkamai nustatė bylos įrodinėjimo dalyką, todėl pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, nes neįvertino didžiosios dalies atsakovų pateiktų įrodymų ir sprendime nepasisakė dėl jų atmetimo,padarė nepagrįstas išvadas, jog ginčytų sandorių šalys iš tikrųjų neketino įgyti teisių ir pareigų pagal sudarytas sutartis.
37. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių sudarytus sandorius bei vertino apeliantų pateiktus įrodymus.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visų ginčijamų sandorių sudarymo momentą, šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, konstatavo, kad tikroji šalių valia sudarant sandorius buvo ne sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas, o visais įmanomais būdais išvengti ieškovų kreditinio reikalavimo patenkinimo, apeliantai simuliavo sandorių sudarymą, t. y. atliko veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorių prigimtį atitinkančio teisinio tikslo.
 Teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
38. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog apeliantas A. Einingis 2012-10-23 UAB „GRANDO LT“ akcijas savo mamai apeliantei A. Einingienei pardavė po to, kai 2012-09-20 civilinėje byloje  buvo atlikta ekspertizė ir nustatytas ieškovų patirtų nuostolių mastas ir kai ieškovai ruošėsi padidinti ieškinio reikalavimą bei praplėsti 2011-05-17 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ribas.
Taip pat pirmosios instancijos nustatė, jog apeliantas įmonę pardavė už neįprastai mažą 500 Lt (144,81 Eur) kainą, nors visų įmonės 100 vnt. akcijų nominali vertė – 10 000 Lt (2896,20 Eur).
Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pardavęs įmonę apeliantas ir toliau ėjo direktoriaus pareigas, jam buvo mokamas atlyginimas ir jis iš direktoriaus pareigų akcininkės apeliantės A. Einingienės 2015-02-02sprendimu atleistas 2015-02-02.
Tai vienintelis dokumentas,nurodantis, jog apeliantė A. Einingienė nusipirkusi įmonę ją valdė, t. y. įgijo civilines teises ir pareigas.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog minėtos aplinkybės, kad A. Einingienėvaldė įmonę, kelia pagrįstą abejonę, nes, kaip minėta anksčiau,  įmonė buvo parduota artimam giminaičiui, įmonės valdyme ir toliau dalyvavo apeliantas, be to, nebuvo pateikti dokumentai apie akcijų pirkimo–pardavimo metu sumokėtus pinigus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog vertinant kompleksiškai anksčiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į sandorio šalių elgesį ir valią, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sudarant anksčiau paminėtą sandorį buvo siekiama ne sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas, o išvengti ieškovų reikalavimo patenkinimo.
Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar sandoris tariamasis, nevertino apelianto nurodytos aplinkybės, jog įmonę pardavė siekdamas vystyti ūkinę veiklą.
Teisėjų kolegija mano, kad anksčiau nurodytų aplinkybių visuma pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą šiuo atveju nevertinant apelianto nurodytų aplinkybių, juolabkad šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino spręsdamas klausimą dėl actio Pauliana sąlygų, todėl apelianti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
39. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2013-10-15 išregistravus turto arešto aktą iš Turto arešto aktų registro apeliantai nedelsiant perleido buvusį areštuotą turtą artimiems giminaičiams, o būtent: 2013-10-18 dovanojimo sutartimi Nr. 9943 apeliantas 1/2 žemės sklypo dalį padovanojo savo mamai apeliantei A. Einingienei; tos pačios dienos pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 9945 apeliantas savo mamai apeliantei A. Einingienei pardavė 1/2 žemės sklypo dalį ir 1/2 žemės sklypo dalį.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantai, be duomenų, patvirtinančių sandorių įregistravimą viešame registre, nepateikė jokių įrodymų, kad sandoriai buvo realiai įvykdyti, nepateikė įrodymų, kad pinigai už žemės sklypus buvo realiai sumokėti, kad A. Einingienė realiai juos valdo, vykdo kokią nors veiklą, moka žemės mokesčius ir pan.
Nors apeliantai kartu su apeliaciniu skundu ir pateikė įrodymus apie tai, kad apeliantė A. Einingienė nuosavybės teise parduotus sklypus valdo ir naudoja kaip savo, gauna valstybės išmokas už žemės sklypų tinkamos agrarinės būklės palaikymą, tačiau net juos ir priėmus ir vertinant kartu su kitais įrodymais, jie nebūtų pakankami išvadai, jog sudarant anksčiau paminėtus sandorius buvo siekiama ne sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas, o išvengti ieškovų reikalavimo patenkinimo, paneigti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kompleksiškai vertinant anksčiau nurodytas aplinkybes bei aplinkybę, jog sandoriai buvo sudaryti su artimu giminaičiu, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog žemės sklypų pardavimo ir dovanojimo sandoriai buvo tariami, nes apeliantų pateikti įrodymai nepakankami įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė pagrindinio šios sutarties tikslo – dovanoti ir parduoti žemės sklypus sandorio dalyviui realiaijuos valdant, t. y. siekė įgyti civilines teises ir pareigas.
40. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tą pačią dieną, kai buvo sudaryti žemės sklypų perleidimo ir dovanojimosandoriai, buvo sudaryta ir paskolos sutartis Nr. 9946 su apeliantės Julijos Einingienės mama apeliante Tatjana Don.
Minėta sutartimi apeliantė T. Don apeliantams Arūnui ir Julijai Einingiams paskolino 27 000 Lt (7 819,74 Eur).
Prievolės įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas sutartinio įkeitimo sandoris Nr. 9947, kuriuo įkeistas buvęs areštuotas automobilis AUDI A6 AVANT, tačiau apeliantai nepateikė duomenų, jog  A. ir J. Einingiamsnegrąžinus skolos T. Don įkeistas automobilis buvo perduotas apeliantei T. Don ir ji juo naudojosi, vadinasi, automobiliu ir toliau naudojosi apeliantai A. ir J. Einingiai.
Nors teisė pasirinkti reikalautis skolos grąžinimo ir yra viena iš kreditoriaus teisių (CK 1.138 straipsnio 4, 6 punktai), tačiau tai turėtų būti vertinama kompleksiškai, aiškinantis tikruosius šalių ketinimus.
Taigi, aplinkybės, jog automobilis nedelsiant po arešto panaikinimo buvo įkeistas artimam giminaičiui, o nesugrąžinus skolos, nebuvo jam perduotas naudotis, leidžia pagrįstai konstatuoti, jog sandoris buvo tariamasis.
Net ir įvertinus apeliantų su apeliaciniu skundu pateiktus duomenisapie apeliantės T. Don galimybę paskolinti pinigų, jie nebūtų pakankami išvadai, jog sudarant anksčiau paminėtus sandorius buvo siekiama ne sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas, o išvengti ieškovų reikalavimo patenkinimo, paneigti.
41. Teisėjų kolegija pagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, jog apeliantai A. ir J. Einingiai sudarė povedybinę sutartį, siekdami išvengti ieškovės reikalavimo patenkinimo, todėl povedybinę sutartį pripažino tariamąja.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esantys duomenys – Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-24 įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo iš apelianto A. Einingio priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei, tai, kad iš karto po povedybinės sutarties sudarymo antstoliui pateiktas prašymas nutraukti išieškojimą iš apeliantės J. Einingienės pagal anksčiau paminėtos bylos išduotą vykdomąjį raštą, leidžia pagrįstai teigti, jog šis sandoris buvo tariamasis, nes juo buvo siekiama išvengti ieškovės kreditinių reikalavimų patenkinimo.
Taigi, visiškai nepagrįsti apeliantų argumentai, jog sudarydamos povedybinę sutartį šalys siekė užtikrinti, kad apelianto A. Einingio veiksmais, iniciatyva ir rizika nuo sutarties sudarymo momento (o ne anksčiau) prisiimtos prievolės būtų vykdomos iš jo gaunamų pajamų, kai tuo tarpu povedybine sutartimi buvo užkirstas kelias išieškojimą vykdyti iš apeliantės J. Einingienės turto, kaip iš bendrosios jungtinės sutuoktiniųnuosavybės.
42. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovui prašant tariamąją sutartį pripažinti negaliojančia, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-191/2006).
Kaip jau minėta anksčiau,apeliantės A. Einingienė ir T. Don atsisakė duoti parodymusbylos nagrinėjimo metu ir pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų (nors tokią galimybę turėjo), jog anksčiau aptartos sutartys buvo vykdomos.
43. Remdamasi tuo, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytų aplinkybių pagrindu tinkamai kvalifikavo šalių susiklosčiusius santykius ir padarė teisingą išvadą, kad nustatytas pagrindas ginčijamus sandorius pripažinti tariamaisiais (CK 1.86 straipsnis), todėl apeliacinio skundo argumentai dėl tariamojo sandorio atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais taikant actio Pauliana

44. Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą.
Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas:
             1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę;
              2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;
               3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;
               4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;
               5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.
Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai:
                    1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;
                    2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009;                                       2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012-05-02 nutartiscivilinėje byloje 3K-3-204/2012;                                                  2012-11-06 nutarimas Nr. 3K-P-311/2012.).
Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas Nr. 3K-P-311/2012).
45. Apeliaciniame skunde apeliantų keliami klausimai dėl actioPauliana taikymo sąlygų: kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kreditoriaus teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu, to, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių.
Taip pat keliamas klausimas dėl bylos pagal actio Pauliana vieno iš ypatumų – ieškinio senaties termino skaičiavimo.
Kadangi apeliantai skunde kėlė klausimus tik dėl šių actio Pauliana instituto taikymo sąlygų ir ypatumų, teisėjų kolegija pasisako tik dėl šių sąlygų ir ypatumų buvimo / nebuvimo nagrinėjamu atveju.
46. Nagrinėjamoje byloje apeliantai teigia, kad ieškovai pateikdami ieškinį teismui dėl nuostolių atlyginimo civilinėje byloje  neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės sandorių sudarymo metu, todėl ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėjo būti tenkinamas.
Grįsdami šiuos teiginius apeliantai nurodė, jog sprendimas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje  dėl nuostolių atlyginimo buvo priimtas tik 2015-09-07, o įsiteisėjo tik 2016-07-01.
 Šie apeliantų argumentai nepagrįsti.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą.
Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą.
Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis).
Pasisakydamas dėl kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momento, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iš delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu, todėl laikytina, jog skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011).
48. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai 2007-08-10 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš apeliantų A. ir J. Einingių nebaigtą statyti gyvenamąjį namą.
Ieškovai nustatę statybos darbų trūkumus 2008-03-12 kreipėsi į atsakovus, kad pašalintų nustatytus defektus, tačiau nepavykus susitarti taikiai, ieškovai 2011-05-23 kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o 2011-06-09 – su ieškiniu dėl 80 248 Lt (23 241, 43 Eur) nuostolių atlyginimo.
2015-09-07 Klaipėdos apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje ieškovams iš atsakovų Arūno Einingio ir Julijos Einingienės priteisė 40 765,01 Eur nuostolių atlyginimą.
Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016-07-01 Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus ieškovų ir atsakovų apeliacinius skundus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovųneabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės įgijimo momentas laikytinas tada, kai ieškovai nustatę statybos darbų trūkumus 2008-03-12 kreipėsi į apeliantus, kad pašalintų nustatytus defektus.
Taigi, remdamasi kasacinio teismo praktika ir išaiškinimu, teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovai pareikšdami ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje net ir neišnagrinėjus šios bylos, jau turėjo pagrįstą reikalavimo teisę, o 2015-09-07 Klaipėdos apygardos teismo priimtas sprendimas tik neginčijamai patvirtino, jog ieškovams apeliantų A. ir J. Einingių veiksmais buvo padaryta turtinė žala.
49. Apeliantai nurodė, kad ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėjo būti tenkinamas ir tuo pagrindu, jog sudaryti sandoriai nepažeidė kreditorių (ieškovų) teisių.
Šį savo teiginį apeliantai argumentuoja tuo, jog nemokūs jie tapo ne dėl sudarytų sandorių, o tokia jų finansinė padėtis jau buvo ieškovams kreipiantis į teismą dėl nuostolių atlyginimo.
Šie apeliantų argumentai nepagrįsti.
50. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies.
Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas  Nr. 3K-P-311/2012).
51. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad 2011-05-17 ieškovai pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantų A. Einingio ir J. Einingienės turtui iki ieškinio pateikimo dienos.
2011-05-24 Klaipėdos rajono apylinkės teismui priėmus nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones (neviršijant 63 281 Lt, kas atitinka 18 327, 44 Eur būsimo reikalavimo sumos) antstolis A. Selezniovas 2011-06-06 sudarė apelianto A. Einingio turto aprašą, iš kurio matyti, kad atsakovui tuo metu nuosavybės teise priklausė automobilis AUDI A6 AVANT ir 1/2 dalis keturių žemės sklypų, esančių adresais Jakų k., Sendvario sen., Klaipėdos r.,ir Spaudžių k., Šaukėnų sen., Kelmės r.
2011-07-04 antstolio A. Selezniovo patvarkymu Nr. S1-73035 nustatyta, kad apeliantui A. Einingiui priklausančios 1/2 dalies žemės sklypo vertė yra 9 200 Lt (2 664,50 Eur), automobilio AUDI A6 AVANT vertė – 56 000 Lt (16 218,72 Eur).
Įvertinęs areštuotą turto vertę antstolis 2011-07-04 patvarkymu Nr. S1-73043 panaikino dalies nurodyto turto areštą, palikdamas areštuotus automobilį AUDI A6 AVANT ir 1/2 dalį žemės sklypo ir šio turto visiškai pakako ieškovų pradiniam reikalavimui užtikrinti.
 2012-09-20 civilinėje byloje atlikus ekspertizę nustatyta, kad gyvenamojo namo statybos defektų pašalinimo (ištaisymo) skaičiuojamoji kaina sudaro 271 854,24 Lt (78 734,43 Eur), todėl ieškovai 2013-01-09 pateikė teismui patikslintą ieškinį, o 2013-01-30 nutartimi buvo atitinkamai pakeistas laikinųjų apsaugos priemonių mastas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovams per teismo nustatytą terminą neįmokėjus užstato, 2013-09-25 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintos apeliantų A. ir J. Einingių turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o 2015-01-06 antstoliui sudarius atsakovų A. ir J. Einingių turto aprašą buvo nustatyta, kad praktiškai visas A. ir J. Einingių vardu likęs registruotas turtas yra apsunkintas hipoteka arba jam taikomas areštas.
52. Pažymėtina, kad civilinėje byloje  atlikus ekspertizę ir nustačius, kad gyvenamojo namo statybos defektų pašalinimo (ištaisymo) skaičiuojamoji kaina sudaro  271 854,24 Lt (78 734,43 Eur), apeliantai nedelsiant perleido ne tik buvusį areštuotą turtą, bet ir turtą, kuriam areštas nebuvo taikytas arba buvo anksčiau panaikintas.
 Taigi, apeliantai sudarydami ginčijamas sutartis – 2013-10-18 dovanojimo sutartį Nr. 9943, 2013-10-18 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9945, 2012-10-23 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį,  2013-10-18 paskolos sutartį Nr. 9946 ir 2013-10-18 sutartinio įkeitimo sandorį Nr. 9947,  2016-09-20 povedybinę sutartį – perleido visą hipoteka neįkeistą ir neareštuotą turtą, dėl to iš esmės ieškovams atėmė galimybę patenkinti savo reikalavimus, nes sudarius ginčijamus sandorius neliko apeliantų A. ir J. Einingių turto, iš kurio būtų galima patenkinti ieškovų reikalavimą.
Nors apeliantai nurodė, kad jie tapo nemokūs ne dėl sudarytų sandorių, o tokia padėtis jau buvo ieškovams kreipiantis į teismą dėl nuostolių atlyginimo, tačiau jų sudarytos ginčijamos sutartys tik dar labiau patvirtina, jog sandoriai sudaryti pažeidžiant kreditorių teises, nes apeliantų finansinė padėtis, kaip nurodė patys apeliantai,buvo pablogėjusi.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007).
53. Nepagrįstais teisėjų kolegija laiko apeliantų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, kuo pažeidžiami ieškovų interesai sudarius povedybinę sutartį.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016-02-24 Klaipėdos rajono apylinkės teisme priimtas sprendimas už akių, kuriuo nutarta iš atsakovo A. Einingio priteisti 500 Eurdydžio neturtinės žalos atlyginimą ieškovei, sprendimas už akių įsiteisėjo 2016-05-26.
Sprendimo už akių pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-240-586/2016, o 2016-09-20 apeliantai A. ir J. Einingiai sudarę povedybinę sutartį, ją 2016-09-23 pateikė antstoliui A. Selezniovui prašydami nutraukti išieškojimą iš J. Einingienės darbo užmokesčio pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-240-586/2016.
Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino spręsdamas klausimą dėl tariamojo sandorio, tačiau jos taip pat svarbios ir sprendžiant klausimą dėl ieškovės interesų pažeidimo išieškant priteistą sumą iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto.
 Taigi, sudarius povedybinę sutartį ir ją nedelsiant pateikus antstoliui, ieškovė neteko išieškojimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto galimybės ir tuo buvo pažeistos ieškovės (kreditorės) teisės.
54. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog apeliantai A. ir J. Einingiai sudarydami ginčijamus sandorius ne tik kad suvokė, kad sudarydami tokius sandorius neteks turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas, ir taip bus pažeistos ieškovų teises (CPK 185 straipsnis), bet to ir siekė, todėl nagrinėjamoje byloje nustatyta actio Pauliana ieškinio taikymo sąlyga –apeliantai sudarydami ginčijamus sandorius pažeidė ieškovų (kreditorių) teises.
55. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo.
Todėl, sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo privaloma sudaryti ginčijamus sandorius, būtina nustatyti, kokios aplinkybės sąlygojo tokių sandorių sudarymą, ar tokio sandorių sudarymui buvo teisinės prielaidos, ar sandorių šalys buvo sąžiningos ir pan.
 Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, koks sandoris  sudaromas ir kokioje situacijoje asmenys veikia.
56. Kaip jau minėta nutarties 52 punkte, civilinėje byloje  atlikus ekspertizę ir nustačius, kad gyvenamojo namo statybos defektų pašalinimo (ištaisymo) skaičiuojamoji kaina sudarė 271 854,24 Lt (78 734,43 Eur), apeliantai nedelsiant artimiems giminaičiams perleido ne tik buvusį areštuotą turtą, bet ir turtą, kuriam areštas nebuvo taikytasarba buvo anksčiau panaikintas.
Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantainepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog ginčijamas sutartis – 2013-10-18 dovanojimo sutartį Nr. 9943, 2013-10-18 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9945, 2012-10-23 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2013-10-18 paskolos sutartį Nr. 9946 ir 2013-10-18 sutartinio įkeitimo sandorį Nr. 9947, 2016-09-20 povedybinę sutartį–apeliantai privalėjo sudaryti.
57. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apeliantų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė aplinkybių dėl apeliantų negalėjimo sudaryti ginčijamų sutarčių, juolab kad tokių apribojimų perleidžiamam turtui nebuvo taikoma.
Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl sandorių sudarymo privalomumo svarbios ir teisinės prielaidos tokiems sandoriams sudaryti, tačiau svarbu nustatyti, kokios aplinkybės sąlygojo tokių sandorių  sudarymą, ar sandorių šalys buvo sąžiningos ir pan.
58. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, jog ginčijamas sutartis apeliantai sudarė nedelsiant po to, kai civilinėje byloje buvo nustatyta, jog gyvenamojo namo statybos defektų pašalinimo (ištaisymo) skaičiuojamoji kaina sudarė 271 854,24 Lt (78 734,43 Eur), ir kai buvo panaikintos anksčiau taikytos laikinosios apsaugos priemonės A.ir J. Einingių turtui.
Apeliantai būtinumą parduoti UAB „GRANDO LT“ akcijas bei žemės sklypų pardavimo ir dovanojimo sandorių sudarymą grindžia statomų saulės energijos elektrinių projekto išsaugojimu ir išvengimu kitiems asmenims padidėjusių išlaidų atsisakius tokį projektą plėtoti.
 Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, jog apeliantai nepateikė jokių pagrįstų duomenų, jog išlaidos būtų padidėjusios ar projektas būtų žlugęs, nesudarius šių sandorių, todėl konstatuotina, jog šių sandorio apeliantai sudaryti neprivalėjo.
Apeliantų argumentas, jog šis sandoris buvo sudarytas, iki ieškovai įgijo reikalavimo teisę, ir tai įrodo, jog apribojimų sudaryti šiuos sandorius nebuvo, nepagrįstas, apie tai teisėjų kolegija pasisakė 51–54 punktuose.
 Apeliantai privalomumą sudaryti paskolos ir prievolės užtikrinimo sutartis grindžia finansiniais įsipareigojimais bankui, nes dėl areštuoto turto negalėjo tenkinti kasdienių šeimos poreikių.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantai nepateikė jokių pagrįstų duomenų apie atsiradusius įsiskolinimus bankui, jų atsiradimo priežastis.
 Pažymėtina, kad apeliantai 2012 metais pardavė UAB „GRANDO LT“ akcijas, kas kelia pagrįstą abejonę dėl jų vertės, žemės sklypus, dėl kurių pardavimo ir vertės duomenų nepateikė, padovanojo žemės sklypą.
Šios nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai kelia pagrįstą abejonębūtent dėl anksčiau paminėtų sandorių privalomumo, nes asmenys, turintys finansinių sunkumų, neparduotų įmonės akcijų daug mažesne kaina nei 100 vnt. akcijų nominali vertė, nedovanotų žemės sklypų.
Apeliantai nenurodė priežasčių, kurių pagrindu jie privalėjo sudaryti povedybinę sutartį, o esant anksčiau nurodytoms aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios sutarties apeliantai neprivalėjo sudaryti.
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad visus ginčijamus sandorius apeliantai sudarė su artimais giminaičiais, kas leidžia pagrįstai teigti, kad šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 straipsnio 1 dalis).
59. Iš byloje pateiktų duomenų ir ginčijamų sutarčių sudarymo aplinkybių, jų turinio nenustatyta, jog būtinumas sudaryti šias sutartis būtų kilęs iš įstatymo, teismo sprendimo, ikisutartinių santykių, viešo konkurso ar kitokio imperatyvo, todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog apeliantų pateikti įrodymai nepakankami daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog ginčijamų sandorių apeliantai neprivalėjo sudaryti.
60. Apeliantai nurodė, kad ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėjo būti tenkinamas ir todėl, jog ieškinio padavimo metu buvo suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.
Apeliantai šį savo argumentą grindė tuo, jog ieškovai apie sudarytus sandorius sužinojo dar 2013-10-10, tačiau jų neginčijo. Šie apeliantų argumentai nepagrįsti.
61. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovai apie   2012-10-23 sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį žinojo dar 2013-10-03 teikdami teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantų A. ir J. Einingių turtui, taip pat apie 2013-10-18 sudarytus sandorius sužinojo 2015 m. sausio mėnesį ieškovų atstovui patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau, kad šie sandoriai pažeidžia jų, kaip kreditorių, teises, ieškovai sužinojo tik 2016 m. gegužės mėnesį, gavę skolininkų A. ir J. Einingių pranešimus apie ketinimą kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
62. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, jog ieškovai žinojo apie ginčijamų sandorių sudarymą, nereiškia, jog jie žinojo apie apeliantų A. ir J. Einingių turtinę padėtį ir grėsmes jiems tapti nemokiems sudarius ginčijamus sandorius, juolab kad tuo laiku dar nebuvo galima spręsti, kokia apimtimi bus patenkintas ieškinys byloje dėl nuostolių atlyginimo.
Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantų nurodytos aplinkybės nėra pakankamos vertinti, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti, todėl nepaneigti ir ieškovų argumentai, jog ieškovai apie pažeistas kreditorių teises sužinojo tik 2016 m. gegužės mėnesį, gavę apeliantų A. ir J. Einingių pranešimus apie ketinimą kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Dėl kitų apeliantų argumentų

63. Teisėjų kolegija apeliantų argumentus dėl apeliantų atsisakymo duoti parodymus, argumentuojant tuo, jog jie gali būti iškraipyti ir pateikti viešoje erdvėje, laiko nepagrįstais irapeliantų gynybine pozicija, nes kartu su apeliaciniu skundu apeliantai pateikė įrodymus, kuriuos turėjo teisę pateikti pirmosios instancijos teismui.
64. Teisėjų kolegija nelaiko pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje (5 dalis) nurodytų  2013-10-18 paskolos sutarties Nr. 9946 bei 2013-10-18 sutartinio įkeitimo sandorio Nr. 9947 netikslių šalių procesiniu pažeidimu ir tai laiko rašymo apsirikimu (CPK 276 straipsnis), todėl jis ištaisytinas apeliaciniame procese, nes toks ištaisymas nekeičia ginčijamo sprendimo esmės (CPK 276 straipsnis).
65. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas apeliantų (A. Einingienės ir T. Don) atsisakymą posėdžio metu teikti paaiškinimus apie savo artimuosius įvertino kaip šalių nesąžiningumą.
Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismo CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija neturėjo būti taikoma, nes apeliantai A. ir J. Einingiai nebuvo ieškovų skolininkai. Šie apeliantų argumentai nepagrįsti.
Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl automobilio įkeitimo kaip tariamojo sandorio nurodė, kad šalys, sutartyje nurodydamos automobilio vertę, buvo nesąžiningos, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino pagal CPK 6.67 straipsnyje įtvirtintąnormą.
Dėl to, kad apeliantai ginčijamų sandorių metu (ne)buvo ieškovų skolininkai, teisėjų kolegija pasisakė spręsdama dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais taikant actio Pauliana šios nutarties 49–53 punktuose.

Dėl ieškovų prašymų 

66. Ieškovai Klaipėdos apygardos teismui 2017-10-26 (prieš posėdį) pateikė prašymą išreikalauti duomenis, susijusius su BUAB „GRANDO LT“ akcijų perleidimu.
Nurodė, kad atsakovė Angelė Einingienė nepaisydama akcijų arešto jas perleido S. S ir šie duomenys nebuvo žinomi pirmosios instancijos teismui sprendimo priėmimo metu.
Teisėjų kolegija ieškovų prašymą ir jo priedus priėmė, juos išsiuntė kitoms proceso šalims ir įpareigojo BUAB „GRANDO LT“ administratorių ir atsakovę Angelę Einingienę pateikti duomenis (akcijų pirkimo–pardavimo sutartį) apie UAB „GRANDO LT“ akcijų pardavimą S. S.
Nesant galimybės pateikti anksčiau nurodytų duomenų, įpareigojoBUAB „GRANDO LT“ administratorių ir atsakovę Angelę Einingienę nurodyti BUAB „GRANDO LT“ akcijų pardavimo datą ir kt.
Taip pat teisėjų kolegija nutarė išreikalauti iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro BUAB „GRANDO LT“ išplėstinį išrašą su istorija.
 Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantė A. Einingienė pateikė 2015-11-12, 2015-11-19, 2015-11-25, 2015-12-07 akcijų pirkimo–pardavimo sutarčiųkopijas (ne originalus), taip pat tai, kad akcininko pasikeitimas neįregistruotas viešame registre, daro labiau tikėtiną išvadą, jog A. Einingienės pateikti duomenys nėra pakankami konstatuoti BUAB „GRANDO LT“ akcijų perleidimą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti niekine ir negaliojančia 2012-10-23 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp Arūno Einingio ir Angelės Einingienės, ir taikyti restituciją, grąžinant Arūnui Einingiui ir Julijai Einingienei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 100 vienetų paprastųjų vardinių BUAB „GRANDO LT“ akcijų, kurių nominali vertė 2 896 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas.
67. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė įrodymus ir juos tinkamai įvertino, t. y. pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
68. Ieškovai Klaipėdos apygardos teismui 2017-11-14 pateikė prašymą skirti apeliantei A. Einingienei 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis) ir 50 proc. iš šios baudos skirti ieškovams, nes ji 2017-11-08 ir 2017-11-09 pateikdama melagingus paaiškinimus klaidino teismą bei demonstravo ne tik teismo ir proceso dalyvių, bet ir valstybės negerbimą.
Šis ieškovų prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal CPK 95straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis.
 Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas laikomas piktnaudžiavimu tik tais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
Nagrinėjamu atveju tokių duomenų nenustatyta, nes apeliantė A. Einingienė pateikė teismui duomenis, kuriuos ją buvo įpareigojusi pateikti teisėjų kolegija.
Todėl prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.
69. Ieškovai nurodė, kad apeliantai A. Einingienė, A. Einingis, kiti asmenys P. D. ir S. S galbūt padarė BK 182, 184, 222, 246, 300 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, todėl teismo prašo kreiptis į Generalinę prokuratūrą CPK 300 straipsnio pagrindu.
Teisėjų kolegija nenustatė neteisėtų veiksmų, kurie leistų teismui CPK 300 straipsnio pagrindu apie kokius nors veiksmus informuoti prokurorą, todėl neturi pagrindo tenkinti šio ieškovų prašymo.
Teisėjų kolegija išaiškina, jog ieškovai asmeniškai turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, jei turi pagrindą manyti, jog apeliantai ar kiti asmenys galbūt padarė neteisėtus veiksmus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese

70. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK  93 straipsnio 1 dalis).
71. Ieškovai pateikė prašymą atlyginti 719,95 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už: 2017-10-26 prašymo Klaipėdos apygardos teismui rengimą (84,70 Eur); 2017-11-09 rašytinių paaiškinimų ir prašymo Klaipėdos apygardos teismui rengimą (381,15 Eur); 2017-11-14 prašymo Klaipėdos apygardos teismui rengimą (254,10 Eur). Šis ieškovų prašymas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovų pateiktos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovų pateiktų prašymų (atsiliepimas į apeliacinį skundą pateiktas nebuvo), kurie neturėjo įtakos apeliacinio skundo atmetimui, ir ieškovų 2017-11-09 prašymo dėl kreipimosi į Generalinę prokuratūrą, 2017-11-14 prašymo dėl baudos skyrimo, kurie buvo atmesti.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese,ieškovams neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
<…>

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-07-10 sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti Klaipėdos apygardos teismui civilinę bylą Nr. 2-984-479/2015.

Teisėjos

​​​​​Jolanta Gailevičienė

Erinija Kazlauskienė

​​​​​Giedrė Seselskytė